ifmi

po vaikuciu

// June 23rd, 2006 // bangkok

taip,

buvau pas vaikucius. kazkaip man viskas dar atrodo keista, cia kalbu apie mano mokyklas, nes jos yra 10 – 15 minuciu su autobusu nuo namu, atvaziuojant uztenka tik pereiti gatve. O Mantui, Ignui ir Azizui reikia belstis po 1 – 2 h iki ju mokyklu, grizti uzima tiek pat laiko.

taigi apie vaikucius. maziukai maziukai. ten kiek supratau yra privatus vaiku darzelis, turiu tris klases 8 vaikai: 3-4miatu. 15vaiku: 4-5miatu. 16vaiku:5-6miatu. taip pat kaip ir visuose vaiku darzeliuose, kiekviena klase priziuri du mokytojai(du vietiniai). Tai reiskia kad sitie maziukai turi po tris mokytojus. tai siek tiek geriau, nes pirmoje mokykloje po 40 vaiku ir tu vienas.

smagiausia buvo matyti ju reakcijas kai pirma karta tave pamato. is dziaugsmo pradeda nesavu balsu klykti ir purtytys, paskui pradeda zvengti. turejau siek tiek laiko pasiruosti pamokoms, nes jos vyko trys is eiles. tai sugebejau normaliai pasiruosti tik vienai. bet nieko paleidi MC (juostine kasete) ir visi vaikai jau kai kurias dainas zino tai tusinasi. dainos mokomosios. realiai programa situ triju metu yra tokia: turi ismokti abecele, tada skaicius, spalvas ir kai kuriuos buitinius daiktu pavadinimus, taip pat turi moketi sveikintis ir sakyti good bye. pacioje pamokos pabaigoje, sakai vaikuciams bye bye, jie tau. ir pries pat isejima jie visi subega tave bando apkabinti, iznybti, ikasti, tai stovi kaip stulpas viena ranka prisidengi briangiausia dalyka, o su kita jiems rankas maigai (nu kaip europieciai labas ir ate), arba gali atsisesti ant grindu ir tada visas ratas apie tave chunga changa shoka nu bet kokiu atveju smagu.

dideja ir dideja pas mane vaikuciu.